Puslapis:LE03.djvu/366

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Buriavimo sportas. Pramoginis ir sportinis B. yra atsiradęs XVI a. Olandijoje. Ir pats žodis „jachta” yra atėjęs į Angliją iš Olandijos. 1588 Cowes Wight saloje buvo pastatyta pirmoji jachta Anglijoje. B. S. pradžia JAV siejama su New Yorko jachtklubo įsteigimu 1844.

Senosios statybos jachtos buvo gana didelės: nuo kelių šimtų ligi kelių tūkstančių tonų. Naujasis jachtų statybos laikotarpis prasidėjo, pastačius jachtą America, kuri, perplaukusi Atlantą, 1851 dalyvavo pirmojoje tarptautinėje regatoje. 1906 Londone įvyko pirmoji tarptautinė buriuotojų konferencija, padalinusi jachtas į 11 klasių ir nustačiusi matavimo taisykles. Vėlesnės IYRU (International Yacht Racing Union) konferencijos priėmė naujus ir pakeitė senuosius regatų ir matavimo nuostatus. JAV buriuotojai neprisidėjo prie IYRU, 1925 sudarydami North America Yacht Racing Union. Kad ir tos dvi tarptautinės organizacijos daug kur sutartinai veikė, bet į vieną nesusiliejo.

Naujausiais laikais dėl aerodinamikos pažangos žymiai pasikeitė jachtos ir jų takelažas. Jachtų liemuo gavo lengvesnių formų. Keturkampes ir trapecines bures bei atitinkamą įrengimą pakeitė augštasis, arba Marconi, įrengimas (takelažas) su augštu stiebu ir trikampėmis burėmis. Prekinėms burėms pradėta vartoti pagelbinė trikampė burė, vad. Genovos foką. Naujoviškųjų jachtų įrengimų svoris sumažėjo: jos pasidarė lengviau aptarnaujamos, padidėjo greitis, ir jos gali eiti 440—450 kampu prieš vėją. Mėgiamiausios jachtos yra 9— 12 m (30—40 pėdų) vandens linijoje. 1930—1940 B. S. ypač išpopuliarėjo beveik Visuose kraštuose. Svarbiausios tarptautinės regatos: Britanijos taurės, Amerikos taurės, Transatlantinė, Newport, R. I.—Bermuda, Californija—Honolulu Cowes, Baltijos jūroje apie Gotlando salą.

B. Lietuvoje. Puikias B. S. sąlygas Lietuvoje davė Baltijos jūra, Kuršių marios, daugybė ežerų, šio sporto pionieriais buvo 1922 susiorganizavę jūrų skautai. Maždaug tuo pačiu metu Lietuvos ežeruose ir upėse pradėjo rodytis ir primytivės burinės valtys. 1926 Lietuvos Moterų Tautinio Laivyno Rėmimo Draugijai padedant, jūrų skautai įsigijo 1919 statytą burinį ku-terį Malaja, 14,5 m ilgio, 4,3 m pločio, 1,75 m gremzlės, 90 m2 burių ploto, su pagalbiniu motoru. Atremontuotas jis gavo vardą Budys. Juo plaukdami, atlikdavo praktiką busimieji B. S. vadovai. 1928 Klaipėdoje įsisteigė Jachtklubas (steigėjas inž. Vysockis, pirmasis komodoras kpt. L. Stulpinas). 1931 Klaipėdos Jachtklubas įsigijo jachtą Vytis, o V. Didžys pirmą kelionių jolę Aušrinę. 1933 VII 15 plaukdamas į Liepoją, Budys sudužo, ir tada žuvo jūrų skautai Jasiukaitis, Šidlauskas ir Amulevi-čius. Vėliau dar šių jachtų įgyta: Argus, Rūta. Skautai vėl įsigijo jachtas Budys I ir Budys II. Buvo įsteigta Lietuvos Buriuotojų Sąjunga, įsiregistravusi į IYRU ir gavusi ženklą T.

1935 Švedijos jachtklubas Faeresunde surengė prie Baltijos jūros prieinančiųjų valstybių suslburiavimą, kur ir Lietuva dalyvavo. Toje tarptautinėje regatoje dalyvavo A. Pato, B. Buntino, kpt. Marcinkaus ir Kaminsko vadovaujamos jachtos Tegu, Gintaras, Vytis ir Aegus.

1936 Klaipėdoje buvo įkurta Buriavimo mokykla (vadovai kpt. R. Vilčinskas, B. Buntinas, kpt. Andžejauskas), kur buvo apmokyta keliasdešimt jaunuolių, daugiausia jūrų skautų. Mokyklos reikalams įsigyta jachta Žalčių Karalienė. Mokslo metu žuvo mokiniai J. Garmus ir S. Nemcinavi-čius.

B. S. plečiantis, regatos buvo pradėtos rengti ir Lietuvos vandenyse: 1937 VIII Palangoje, VIII 29 plačioje jūroje, 1938 VI 19—20 įvyko Lietuvoje pirmoji tarptautinė regata jūroje ir Kuršių mariose. Jachta šaulys laimėjo savo klasės pirmąją vietą ir Budys I Hay klasės antrąją vietą. 1S38 regata buvo surengta ir pirmosios tautinės olimpiados proga, kur Didžio vairuojama Rūta laimėjo Hay klasės pirmąją vietą. Olimpinių jolių varžybose pirma vieta atiteko Kalvaičiui. Klaipėdos netekus, nukentėjo ir B. S. Daugumas jachtų turėjo persikelti į šventosios uostą. II pas. karui kilus, buriavimas jūroje visai nutrūko.

Naujųjų laikų burinis laivas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4354-0=4354 wiki spaudos ženklai).