Puslapis:LE03.djvu/385

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

mi, priemaišoje beržas, drebulė. Medyna'i vidutinio amžiaus ir brandūs. Augštumas III.

Butkūnas (ligi 1933 Butkevičius) Andrius (g. 1890 V 1 Šiaulių aps. Radviliškio vi. Gražionių vs.) pulkininkas. Mokėsi Liepojos gimnazijoje. I pas. karo metu mobilizuotas, 1917 baigė žitomiro karo mokyklą. 1919 pirmosios bolševikinės okupacijos metu išėjo partizanauti. 1919 III 24 stojo j Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo beveik visose svarbesnėse kautynėse dėl Lietuvos laisvės. 1940 buvo atleistas iš pulko vado pareigų ir iš kariuomenės. 1949 atvyko į JAV.

Butkūnų girelė Panevėžio aps. Šimonių vi. 149 ha ploto. AugiaVietė pelkėta su mažais upeliais. Dirvožemis molio su šlynu, vietomis priesmėlio. Vyrauja eglė su drebule, priemaišoje beržas, juodalksnis, pušis. Medynai brandūs, III augštumo.

Butkų durpynas Telšių aps. Žarėnų vi. 60 ha ploto. 5,3 m gylio, vidutinio sudur-pėjimo, didelio kelmingumo. Pelkė 70 ha augštutinio tipo.

Butkų miškas Telšių aps. Žarėnų /l., 684 ha ploto. Dirvožemis priemolio. Vidutinio amžiaus, III augštumo eglynas.

Butkus 1) Adolfas (g. 1906 XII 11 Kėdainių aps. ir vi. Melninkų k.) baleto artistas. 1925 baigė Kaune gimnaziją ir baleto mokyklą. 1933 baigė VDU teisių fak.

ekonomijos skyrių. 1925 dalyvavo pirmame baleto statyme — Coppelia. 1935 vadovavo baleto gastrolėms Monte Carlo ir Londone. 1935 — 1944 valstybiniame balete buvo režiso-riaus padėjėju ir re-žisoriumi. 1947 suorganizavo Coppelia baleto statymą Augsburge bei baletų gastrolių tremtinių stovyklose. Nuo 1949 JAV.

2) Antanas (g. 1918 VI 20 Kėdainių aps. Baisogalos vi. Pepalių k.) agronomas.

1939—1942 mokėsi Dotnuvos žemės Ūkio akademijoje. 1943 gavo diplomą Hallėje. 1946 —1948 studijavo Bonnos universitete ir baigė agronomijos daktaro laipsniu. 1943 —1945 Lietuvių pabėgėlių globos įstaigos vedėjas. 1945—1946 Oldenburgo apygardos lietuvių sąjungos sekretorius. 1949—1953 Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.

3) Juozas (Butkų Juzė; 1893 VII 9 Kretingos aps. Kulių vi. Pažvelsio k.—1947 IV 22 Klaipėdoje) poetas. Neturtingo vals-

tiečio vaikas. Ligi 15 metų amžiaus ganė svetimus gyvulius ir mokė kitus vaikus skaityti. Gargžduose baigė pradžios mokyklą. Vėliau Liepojoje pas vyresnįjį brolį išmoko kurpiaus amato ir mokėsi savimokos keliu.

Buvo artistų būrelio narys ir dalyvavo mokinių veikloje.

Vasaros atostogomis Pažvelsiuose rengdavo vaidinimus, organizuodavo jaunimą ir redaguodavo bei daugiausia pats prirašydavo kaimo jaunimo rankraštinius Kibirkštėlė, Žadintojas, Upelis laikraštėlius. 1910 stojo į Telšių progimnaziją, kur tuojau įsitraukė į slaptą mokinių veikimą.

1912 sunkiai susirgo: buvo paraližuotos kojos ir kalbos organai. Po poros metų gydymo kojos sustiprėjo, bet liko nesveikas: negalėjo laisvai kalbėti.

I pas. karo metu išvyko į Rusiją ir lankė Voronežo lietuvių gimnaziją. 1917 ją baigęs, stojo į Maskvos universiteto ’istorinį filologinį fakultetą. Telšiuose ir Voroneže aktyviai dalyvavo moksleivių aušrininkų organizacijos veikloje ir simpatizavo socialistams revoliucionieriams.

1918 grįžo Lietuvon ir įsitraukė į visuomeninį darbą. 1918 rudenį vokiečių buvo areštuotas ir uždarytas Kauno kalėjime. 1919 stojo į Berlyno universitetą, 1922-išsikėlė į Jenos universitetą, kurį baigė 1924, parašęs diplominį darbą apie senovės tikybos liekanas lietuvių dainose.

Grįžęs į Lietuvą, kurį laiką dėstė Palangos mokytojų kursuose, suorganizavo Palangos vidurinę mokyklą, vėliau mokytojavo Klaipėdos suaugusiųjų kursuose, bet buvo iš tų pareigų atleistas. Tada išsikėlė į Ameriką. Gyveno New Yorke ir Chicagoje ir dirbo alaus fabrike. 1926 grįžo Lietuvon ir mokytojavo Tauragės komercinėje mokykloje, organizavo Dionizo Poškos liaudies universitetą, bet po 1926 XII 17 perversmo buvo suimtas ir išvežtas į Varnių stovyklą. Trumpam mokė lietuvių kalbos Ukmergės lenkų gimnazijoje.

Negalėdamas gauti darbo mokykloje, nusipirko ūkį Augštakalviuose ir pradėjo ūkininkauti. Ūkininkavo, kol areštai ir skolos

B. privertė jieškoti darbo kitur. Dirbo Klaipėdos Ryto leidykloje, koregavo Jablonskio raštus, redagavo Darbininkų Balsą, bendradarbiavo kituose laikraščiuose ir savo ūkyje suorganizavo liaudies teatrą. Suorganizavęs literatų-artistų grupę, su ja važinėjo po Žemaitiją, pats režisuodamas,

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 104% (+4728-0=4728 wiki spaudos ženklai).
  • Arūnas Pabedinskas – redaktorius – 0% (+0-189=-189 wiki spaudos ženklai).