Bitolj, turkiškai Monastir, p. Jugoslavijos miestas, Makedonijoje, Graikijos pasienyje; 35.000 gyv. (1948). Pelagonijos srities ūkinis ir kultūrinis centras. Tabako, kukurūzų, kviečių, vaisių prekyba. Bulgarų laikomas Makedonijos sostine. Senovėje Heraklėja Likostis, X V — XVII a. vienas labiausiai klestėjusių miestų Balkanų pusiasalyje.
Bytom, vok. Beuthen, Augštosios Silezijos miestas; 110.000 gyventojų (1951), iš kurių 3000 vokiečių (1939 jų būta 97%). Akmens anglies kasyklų ir metalų pramonės centras. Apylinkėje neseniai aptikti dideli alvo (cino) ištekliai. B. išaugo iš lenkų kaimo, 1254 gavusio miesto teises. Bitonas ir Kleobis graikų padavimų du broliai įsikinkę vežiman, nuvežė savo motiną tolimon šventyklon. Motina prašiusi deivę suteikti jiems didžiausią laimę; juodu čia pat apsikabinę ir mirę.
Bitonto p. Italijos miestas Bario provinc.; 35.000 gyv. (1950). 1734 prie B. ispanai sumušė austrus ir atsiėmė Neapolio kunigaikštiją.
Bittacus vabzdžių gentis, tinklasparnių (Neuroptera) būrio, Panorptidae šeimos. Panašūs į uodus. B. tipularius Fabr. gelsvai rudas 15 mm ilgio. Gyvena p. Europoje.
Bittens Arturas (1874 VII 12 Pakalnės (Niederungo) aps. — 1920 VI 12 Klaipėdoje) Klaipėdos krašto istorikas pedagogas. Mokėsi Ragainės mok. seminarijoje, 4 m. mokytojavo liaudies mokykloje, 6 m. Tilžės dviklasėje mokykloje. Po 1% metų studijų Paryžiaus Sorbonoje ir 1/2 metų Londono universitete 1906 buvo Fridricho mokyklos vedėju Klaipėdoje. 1920 paskirtas Klaipėdos aps. mokyklų tarėju. Parašė: Geologisch-kulturhistorische Heimatkunde des Kreis Memel 1910; drauge su Sembrickiu Geschichte des Kreises Heidekrug 1920.
Bitterfeld vidurinės Vokietijos miestas Halles aps., 33.000 gyv. (1947). Cheminės pramonės centras su aliuminio gamykla ir įvairiomis kitomis įmonėmis.
Bittner Julius (1844— 1939) austrų k o m pozitorius, kūręs chorams dainas Ir liaudines operas (Der Bergsee 1911, Höllisch Gold 1916, Mondnacht 1928, Das Veilchen 1934).
Bitumai (bitumen žemės derva iš lot. pixtumen -— tekanti derva) pavadinimas pirmiau vartotas natūraliam grynam asfaltui, šiuo vardu dažnai vadinami įvairaus pobūdžio junginiai, gaunami perdirbant naftą, anglis (ypač rusvąsias), durpes ir kt. B. skirstomi į 3 klases: 1) gamtos B., 2) pirobitumus, t. y . medžiagas, kurias termiškai perdirbant, gaunami produktai, panašūs į gamtos B., 3) B — liekanos — gamtos ir pirobitumų destiliacijos išdavos ir jų pašaliniai produktai nuo įvairių cheminių procesų. Anglių, durpių ir degamųjų klodų tarpieji B. daro pereinamus tipus, artimus naftos B. B. liekanos yra panašios i gamtos bitumus. Chemišku požiūriu B. yra įvairūs angliavandeniliai ir jų junginiai su deguonimi.
Bituminitas mineralas iš organinių junginių grupės, akmens anglies atmaina. Randamas Čekoslovakijoje, Rusijoje, Škotijoje, Australijoje.
Biturigai tauta, gyvenusi Galijoje. B. skilo dviem šakomis: B. Cubi, Cezario paprastaisiais B. vadinami gyveno šių dienų Bourges apylinkėse. Svarbiausias jų miestas buvo Avaricum (dabar Bourges). Antroji B. šaka, B. vivisci, gyveno tarp Garonos upės ir Atlanto, beveik visame šių dienų Gironde dept. Svarbiausias miestas buvo Burdigala (dabar Bordeaux). Abeji B. buvo keltų kilmės. Apie 600 pr. Kr. B. dalis persikėlė Italijon ir Įkūrė Milaną.
Biuohleris Oskaras (g. 1877) Lietuvos teisininkas. 1895 baigęs Karaliaučiaus gimn. ir 1899 ten pat univ., 1903 Berlyno Univ., 1904 — 1909 įvairiose r. Prūsų vietose ėjo taikos teisėjo, apygardos teismo nario, prisiekusiojo advokato ir notaro pareigas. 1919 Lietuvoje valstybės gynėjo padėjėjas. 1920 — 1922 Lietuvos augštųjų kursų lektorius, dėstęs romėnų teisę. 1922 VIII 16 — 1926 III 21 ėjo Lietuvos univ. doc. pareigas, dėstė romėnų teisės istoriją ir prekybinę teisę. Lietuvos teisės klausimais bendradarbiavo Teisėje. Zeitschr. f. Intern. Recht.
Biudžetas. B. sąvoka ir jos istorija. žodis biudžetas pirmiausia pradėta vartoti Anglijoje. Kilęs iš seno prancūzų žodžio bouge, arba boulgette, kaip išvestinio iš lot. bulga — odinis krepšys. Anglai, tą žodį perėmę iš normanų, iš jo padarė budge arba budget ir davė šiam žodžiui reikšimę — odinis krepšys, kuriame Anglijos iždo kancleris atsinešdavo į parlamentą savo finansinius projektus. Vėliau žodžiu B. pradėta suprasti patys finansiniai projektai, kur būdavo nurodyta reikalaujamieji mokesčiai ir busimosios išlaidos. Iš Anglijos tą žodį perėmė prancūzai. XIX a. žodis B. pasklido po visur ir juo pradėta žymėti viešojo finansinio ūkio pajamų ir išlaidų planas. Dabar B. ekonomine prasme suprantama viešojo finansų ūkio tam tikram laiko tarpui (paprastai vieneriems metams) skaitmeninis laukiamųjų pajamų ir numatomųjų išlaidų sustatymas priešpriešiais. Tada daromas jų balansas. Gi teisine prasme yra įstatymų leidžiamosios įstaigos aktas, kuriuo iš anksto numatomos ir sutvarkomos viešojo finansų ūkio pajamos ir išlaidos.
B. sudarymo istorija. B. sudarymo bandymų jau seniai randame. Ir tais laikais, kada valdovų pajamos tebuvo tik jų pačių privatiniai turtai ir jų įvairūs verslo šaltiniai. Tada buvo bandomi sudaryti pajamų ir išlaidų planai, teturėjo tik privatinių asmens sąmatų pobūdį. Tas pats