Europos šiaurėje mažiau, negu pietuose. Pvz. Anglijoje jos pastebėtos tik XVI a. B. gali ilgai gyventi be maisto. Minta tik gvvų žmonių ar gyvulių krauju. Nei šviežios kraujingos mėsos, nei išbėgusio kraujo B. neliečia. Turi gerai išlavėjusią uoslę, ir todėl iš tolo gali ateiti žmogaus ar gvvio kvapo vedama. Dažniausiai čiulpia krauią iš atidengtų kūno vietų, kur po ju įkandimo pasilieka raudona dėmė su tašku viduryje. Gali pasislėpti mažiausiuose lovų, sienų. grindų ir kt. plyšiuose. Patelės deda balsvus (1 mm ilgio) kiaušelius (ligi 50) keturis kartus per metus. Išsiritusios larvos nuo suaugusiųjų skiriasi tik dvdžiu, šeriasi penkis kartus ir po 6—11 savačių jau visai suauga. B. patalinė gali pernešti užkrečiamąją grįžtamąją šiltinę
Blakės vandeninės (Hvdrocorisae), irkla-koiės. gyvena vandenvie ar vandens paviršiuje ir ten minta kitais gyviais (vabzdžiais, vėžiagyviais, žuvu jaunikliais). Vandenyje gyvena keletas B. šeimų: 1) vandeniniai matininkai, arba čiuožikai (Hydro-metridae), laibo ilgo kūno ir ilgų kojų vandens paviršiuje slidinėja vabzdžiai; 2) Ne-pidae; 3)Aotonectidae. Pastarosios dvi šeimos žalingos žūklei, nes, be kitų gyvių, minta .ir žuvų jaunikliais.
Blakstiena (cilium) voku krašto plaukučiai. B. auga išilgai priekini vokų krašta keliomis tankiomis eilėmis. Jos apgina aki nuo krislų, prakaito. Kiekviena B. po kokių 150 dienu iškrinta, o jos vietoje atauga kita. Opiniais vokų kraštų susirgimais (blepharitis ulcerosa) iškritusių B. dalis nebeatauga ir palieka tušti protarpiai (ma-darosis), arba randai išvarto ju šaknis ir pakreipia B. akies obuolio linkui (trichiasis). Kartais, ypač trachomo ligoje, visas voko kraštas (entropium) įlinksta į vidų, ir B. mirksint brūžuoia akies obuolį. Iš to akis įkaista, ragena ilgainiui susidrumsčia, išplėštoji (enilatio) B. po kokių 2 savaičių vėl atauga, ir vėl brūžuoja akį. Galima pagydyti elektrolizu. išdeginus kreivai augančių B. šaknis arba operacijos būdu atlenkus B. į prieki. Retkarčiais iš prigimimo išilgai užpakalinės voko krašto briaunos pasitaiko dar antra B. eilė (distichiasis). Baltųjų B. (poliosis, canities) gali būti iš prigimties (albimsmus). arba iš senatvės, kartais ir dėl akių susirgimo.
Blakutė, arba plestekė. dvinasrė jekninė (Distomum hepaticum L.) plokščiųių siurbiku (TreTnatodes) būrio, įvairių žolėdžių žinduolių ir retai žmogaus kenksmingas vidaus parazitas. Kūno ilgis 20—32 mm (kartais ligi 40 mm), plotis 8—13 mm. Nugaros ir pilvo pusėse kūnas tiek suplotas, kad savo pavidalu panašus į pailga lapą. B. subrendusi stadija dažnai parazituoia raguočių, ypač avių, kiaulių, arklių, triušių, kiškių ir retai žmogaus jeknose. Ji paplitusi visuose žemynuose. Lietu vole daug raguočių, ypač avių, yra B. apkrėstu. Parazitas gyvena jeknose padarytuose kanaluose ir tulžies latakuose. Viename organizme kai-kada jų būva ligi keliu šimtu. Toks didelis parazitų skaičius labai sužaloia ieknas. B. randama ir kituose organuose: plaučiuose, kraujo induose, skauduliuose. Distomatozė būva žymiai aštresnė naminiams gvvu-liams, nekaip žmogui. Liga pasireiškia skausmais jeknose, geltlige (tulžies sekrecijos sutrikimas), virškinimo sutrikimu, anemija, karščiavimu ir kt. Neretai baigiasi mirtimi. Vietose, kur B. tarpinis šeimininkas (moliuskas Lininaeus) gausus ir kur avių ir raguočių bandos ganosi arti vandenų, kur privisę minėtųjų moliuskų, B. yra labai paplitęs naminių gyvulių parazitas, ir gyvulių ūkiui pridaro daug nuostolių. Kol nebuvo ištirtas B. raidos ciklas ir nebuvo atrastas jo tarpinis šeimininkas, tol kova su šiuo parazitu buvo -nereikšminga, ir galvijų, ypač aviu. įvairiuose kraštuose lietingais metais išgai«davo milionai. Nuo B. Anglijoje 1879—1880 žuvo 3 mil. avių, Alza-se ir Lotoringijoje 1873 i/3 avių skaičiaus, Argentinos pietuose 1882 apie 1 mil. gaivu. Tiktai Leuckartui atradus B. tarpinį šeimininką ir ištyrus raidos ciklą, gana sėkmingai pradėta su B. kovoti, vengiant, ganvti raguočius šlapiose bei pelkėtose ganyklose ir girdant juos tvarte arba švariuose (ng. apkrėstuose) vandens baseinuose. Po kiekvieno potvynio patariama nuvalyti ganyklą nuo minėto moliusko.
Blakutė obelinė (Psylla mali Forst) mažas lygiasparnių (Homoptera) būrio vabzdys, mūsų soduose kenkiąs obelims (siurbia lapų syvus).
Blamažas (pr. blamage) — peikimas, r. Europos šviesuomenėje vartojamas kam sugėdinti.
Blanc 1) Jean Jo.s eph Louis (1811 — 1882) prancūzu socialistas, politikas ir istorikas. Nuo 1830 studijavo teisę Paryžiuje. 1834 demokratinės pakraipos laikraščio Le bon sens redakcijoje. 1838 įkūrė Revue du progrès politiaue. social et littéraire, kur 1839 išso. studiją L’organisation du travail. Smarkiai puola konkurencija. snaudžiančią silpnesniuosius. Valstybei siūlė kurti gaminamasias darbininku bendroves. visuomenines dirbtuves (ateliers sociaux) toms gamyboms šakoms, kur pritaikomos stambios įmonės. 1841 išsp. Histoire de dix ans 1830—1840. 1847 Histoire de la Révolution Française (pabaigta 1862). 1848 revoliucijos metu B. buvo laikinosios vyriausybės nariu. Kada buvo atmestas siūlymas darbo ministerija kurti, jis sušaukė Paryžiaus darbininkų delegatų susirinkimą (Commission du Luxembourg). Gegužės pradžioje B. neperrenkamas į senąja vyriausybės vietą. Po nepasisekusio darbinin-