(A. ascalonicum), daržuose auginamas prieskonio augalas, kilęs iš Rytų; B. poras (A. Porrum L.), daržuose auginamas, kilęs iš p. Europos. Iš gražiažiedžių minėtini B.: A. C h r i s t o p h i i Rgl., iš Turkestano, dideliais tamsiais alyviniais žiedais galvelėse; A. c y a n e u m Rgl., iš Kinų ir kt. Visi B. tinka auginti soduose ir darželiuose. Galima dauginti sėklomis ir svogūnėliais, augančiais senųjų šonuose.
Bloemfontein P. Afrikos Unijos Orange valst. sostinė, 1377 m nuo j. 1., plačiame klonyje, kurį supa stalakalniai; ligi 40.000 gyv. (1953). Dėl sveiko klimato gerai tinka gyventi europiečiams. B. įkurtas olandų išeivių-burų jų apgyventoje srityje. Būrų kare 1900 III 13 užimtas anglų gen. Ro-bertso. P. Afrikos Unijos vyriausiojo teismo būstinė, universitetas, Michigano universiteto astronominė observatorija, kat. arkivyskupo rezidencija. Vilnų prekybos centras.
Blogis filosofine prasme aptartinas kaip gėrio stoka (malum ėst privatio boni). Vadovaujantis Leibnizo klasikine distinkcija, skiriama metafizinis, fizinis ir moralinis B. Metafiziniu B. turimas mintyje paprastas netolubumas, kuriuo yra nebuvimas Absoliutu. šia prasme kiekvienas kūrinys yra B. netobulas pačiu tuo, kad joks kūrinys nėra ta absoliuti tobulybė, kuri yra sava vienam tik Kūrėjui. 'Nors ir pašaukti į būtį, visi kūriniai tam tikru būdu lieka pažymėti nebūtimi, nes nė vienas kūrinys nėra pati Būtis. Kiekvienas kūrinys išskiria nebfitį, bet joks kūrinys nėra absoliutus nebūties išskyrimas. Absoliučiai nebūtis yra išskirta tik Tame, kuris yra pati Būtis. Pagal tai, kas vadinama metafiziniu blogiu, iš tiesų tėra visų kūrinių kontingentiškumas, arba neabsoliutumas metafizine to žodžio prasme.
Fiziniu blogiu turima mintyje skausmas dėl vienokio ar kitokio gyvybės pažeidimo (liga ar skurdu, vienokiu ar kitokiu teroru). Kai metafizinis B. liečia visa, kas yra, tai fizinis B. liečia tik gyvąsias būtybes. Kur nėra gyvybės, ten nėra nė skausmo galimybės. Nesigailime akmens suskaldomo, bet jau gailimės sutrypiamos gėlės. Akmens atveju jo suskaldymas nieko nereiškia. Bet gėlės sutrypimas jau yra gyvybės sunaikinimas. Ir kada jos gailimės ar dargi poetiškai savo gailestį paverčiame jos pačios skundu; norime pasakyti, kad ji turėtų kentėti, jei turėtų sąmonę. ,Net ir pačiose gyvosiose būtybėse skausmo patirtis eina drauge su daugiau ar mažiau sąmoningos gyvybės išsiskleidimu. Gyvuliai, bent augš-tesnieji, jau atiduoti skausmo patirčiai. Visu aštrumu skausmo patirtis betgi išsiskleidžia tik žmoguje. Ir būtent, žmoguje skausmas išauga į tikrąją kančią. Kai apskritai skausmas visų pirma plaukia .iš fizinio gyvybės pažeidimo, tai kančia mums ateina visų pirma dvasiniu mūsų asmenybės paneigimu. Yra skurdo kančia, kada negalime savo dvasinių galimybių išplėtoti, prislėgti kasdieninės duonos rūpesčio ir darbo jai pelnyti. Yra priespaudos kančia, kada vienokia ar kitokia tiranija gresia sunaikinti mūsų dvasinę laisvę.
Moralinis B. išsiskleidžia žmogiškoje tikrovėje visu tuo, ką vadiname kalte. Tai vienam tik žmogui savas B. Kada kartais buvo ilgėtasi „gamtinės nekaltybės”, turėta mintyje žmogaus laisvės neišvengiamas susiji-mas su kalte. Tik ten yra kaltė, kur yra laisvė. Todėl tik žmogus yra atviras moralinio B. galimybei. Kai gyvuliai lieka nekalti net ir tada, kai plėšrumas yra pats jų gyvenimo būdas, tai žmogus yra kaltas jau visada tada, kai jis paverčia savo gyvenimą rūpesčiu tik savimi pačiu. Kaip gėris moraline prasme yra visų pirma meilė, taip B. moraline prasme visų pirma yra savanaudi-nis uždarumas bei nejautrumas artimui. Paprastai B. norima laikyti tik tiesioginį žmogaus skriaudimą vagyste, melu ar prievarta. Bet nevogti, nemeluoti ar neprievartauti dar nereiškia būti geru. Nedaryti gero — tuo pačiu jau B. atsiduoti. Ir tada, kada nenusikalstama, nei vagyste, melu ar prievarta, gali būti nusikalstama pačia pagrindine kalte—meilės žmogui stoka. Daugelis formaliai teisiųjų (nenusižengusiųjų negatyviai išreikštosioms dorinėms normoms) yra iš tiesų pats blogio įkūnijimas.
Visada žmogų neramino B. grėsmė, ir visada B. klausimas buvo viena iš aštriųjų problemų žmogaus miničiai. Ypačiai aštriai žmogų kamavo B. kilmės klausimas: kaip B. yra galimas, jei viso Kūrėjas yra pats Gėris? Vienur pagal gėrio ir B. priešybę buvo mitiškai įsivaizduojami gėrio ir B.
Tykojąs Blogis (Kolno katedroje)