dievai. Antrur pačiame Dievuje buvo teigiama tam tikra gėrio ir B. įtampa. Iš tiesų, anoks B. kilmės klausimas yra neteisus pačiame savyje. B. nėra pozityvi būtis, dėl kurios reikėtų jieškoti Kūrėjui pateisinimo. Kaip gėrio stoka, B. nurodo, į nebūtį. Viena (metafizine) prasme: B. nėra sukurtas, kaip nėra sukurta nė .nebūtis, nors ir kiekvienas kūrinys yra susietas su nebūtimi pačiu tuo. kad jis nėra pati Būtis. Antra (moraline) prasme: kiek B. yra žmogiškojoje tikrovėje „sukuriamas”, jis yra mūsų pačių sukuriamas. Mūsų pačių kaltėje slypi B. galimybė. Dievas sukūrė mus ne blogus, o laisvus. Kiek laisvė reiškia mum,s augštesnės būties suteikimą, tiek drauge ji savyje slepia galimybę nusikalsti gėrio nesiekimu ir tuo pačiu blogio „kūrimu”.
Nors B. yra nebūties sinonimas, jis mūsų pergyvenamas skaudžia tikrove. Gėrio stoka mums savaime virsta B. pergyvenimu. Užtat B. ir lieka mums neramiu klausimu be atsakymo. Kaip nėra ko B. jieškoti kilmės. taip nėra ko jam jieškoti nė prasmės. Nebūtis neturi nei kilmės, nei prasmės. Taip ir B. Užuot jieško.ius B. ..įprasminti”, tetenka prieš jį neužsimiršti. Viena prasme tai reiškia neužsimiršti, kad niekas pasaulyje, .nei mes patys, nėra galutinė tobulybė. B. pergyvenimas turi įsižiebti Absoliutybės ilgesiu. Antra prasme neužsimiršti prieš B. yra lygu su B. kovoti. Aklumas B. jau būtų rezig.navimas B. Kas džiaugtųsi savo laime, kitus slegiant skurdui ar prievartai, pats būtų tapęs B. sąmokslininku. Kas jaustusi geras, tik blogo nedarydamas, virstų pačiu B. įkūnytuoju. Kas nedaro gero. tuo pačiu kuria blogi, kaip erėrio stoka. Niekada nelaikyti savęs gerais ir niekada kitų nelaikyti blogais — tokia yra tiesa žmogui, nenorinčiam pačiam virsti B. pasaulyje išsiskleidimo versme.
Blov Lėon (1864—1917) prancūzu katalikų rašytojas, smarkiai kovoies su niekšin-gumu, pasitaikančiu nektalikuose. kuniguose. paprastuose tikinčiuose. Carlvle, Vil-liers. Barbev ir E. Heilo itakoie smifonma-vps dinamiška, liepsningą stilui. B. pagarsėjo romanu Le dėsespėrė 1886. Dėl savo pažiūrų griežtumo ir dėl plunksnos aštrumo B. susilaukė priešu iš katalikų ir ne-kataliku. kurie ii boikatavo. io raštus supdami kurčia tyla. Kovodamas su visa epocha, vienatvės ir skurdo apduotas. beveik elgeta, B. savo mistiškai apokaliosiškas viziias (Au seuil de l’Apoca-Ivpse 1916). ironija ir pv]<t.i išliedavo savo dienoraštyje (Journal), kuris sudarė aštuo-neta įvairiai ¡vardintu tomu. išspausdintu 1885 — 1920. Be autobiografinio Le dės-esnėrė romano, B parašė švelnesnį, taip pat autobiografini romaną La femme pauvre 1897. Iš B essais pažvmėtini: Le salut par dės juifs, Propos d’un entrepreneur de démolitions, Nouveaux propos, Belluaires et porchers, Exégèse des lieux communs.
- A. Béguin L. B. 1944; H. Kuhlmann L. B. 1951.
Blois vidur. Prancūzijos miestas Loires deš. krante, Loire-et-Cher departamento sostinė; 22.000 gyv. (1951). Šen. romėnų Blesum, įsikūręs stačiame Loires klonio krante, šv. Mykolo bažnyčia (1138—1210), katedra (XVI a.), 1936—1949 statyta bizantinė bazilika turi 200 m2 dydžio mozaika. Augščiau miesto B. pilis yra iš gražiausiųjų Prancūzijoje ankstyvojo renesanso (XV a.) pilių su architektūros istorijoje žinomaisiais laiptais (grand escalier).
Blok Aleksandr (1881—1921) rusų poetas simbolistas. 1898 — 1906 studijuodamas Maskvos universitete, rašė eilėraščius ir 1905 išleido Stichi o prekrasnoj dame. 1906 parašė komediją Balagančik, Karol na ploš-čadi. Neznakomka, Snežnaja maska — išl. 1908 — Liričeski.je dramy. 1907 eilėraščių rinkini Nečajannaja radost. Nuo 1907 pakrypsta realizman ir išl. Italijanskie stichi 1909, Roza i krest 1912, Solovjinyj sad 1915, draminę poemą Pesnia sudby 1909. Toliau eilėraštis Nočnye časv, poema Voskrese-nie 1912—1916. Po 1917 revoliuciios poemomis Dvenadcat’ (liet. K. žvaigždulio vertimo Dvylika 1928) ir Skify 1918 (H. Radausko vert. 1933) susiartino su bolševikais. Bet už priklausymą soc. rev. partijai buvo suimtas. Paleistas buvo įsteigęs Laisvosios filosofijos asociacija. Dar išspausdino eilėraščių rinkinius Jamby, Katilina. Pesni sudby. Za graniu prošlvch dnei. Pilnas jo raštų leidinys išleistas 1922—1923.
- A. Bekotova Aleksandr Blok 1930.
Blok Petrus Johannes (1855—1929) olandų istorikas. Leideno universiteto profesorius. Išsp.: Geschiedenis van het Nederlid-sche volk ^1924—1926, Geschied, Atlas van Nederland 1916. Nuo 1910 redagavo Nieuv/ Nederi. Biogr. Woordenboek.
Blokada (pr. blocus) priešo ar jo užimtųjų uostų bei šiaip sričių atitvėrimas nuo santykių su kitomis valstybėmis. Nuo XVI a. B. gana plačiai vartota, ypač XTX a. (Napoleono vad. kontinentinė B.. 1827 didžiųjų valstybių B., nukreipta prieš Turkiją). B. vartojimas teisiškai buvo aptartas Paryžiuje 1856: jos nuostatai paskelbti Londone 1909. Paeal juos B. visada karo metu leidžiama, o taikos metu — kaip represalia ar sankcija, formaliai B. paskelbus ir noti-fikavus tiek blokuojamąją, tiek neutraliąsias valstybes. B. nepaisantieji laivai konfiskuojami: karo metu — visi laivai, .ne neutraliųjų neišskiriant, taikos metu — tik blokuojamosios valstybės. XX a. B. vartojimas susiaurėjo. I pas. kare ja keitė tam tikro jūros ploto paskelbimas kovos sritimi. II pas. kare B. taip pat nevaidino žemesnio vaidmens, nes beveik visos prekės buvo laikomos ryšinčiomis su karu, ir todėl