Puslapis:LE04.djvu/17

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Ciano junginiai ciano vandenilio rūgštis HON, karčiųjų migdolų kvapą turįs labai nuodingas skystis; ji yra ir vyšnių bei slyvų branduoliukuose. Druskos, vadinamos cianidais, pvz. KCN, kalio cianidas, yra dideli nuodai. Sudaro daug dvilinkų druskų. Vartojami galvanoplastikoje, auksui gauti iš aukso turinčio smėlio ir kt.

Cianhidrinai žr. Nitrilai.

Ciano Galeazzo (1903—1944) italų fašistų politikas. Dalyvavo fašistų žygyje į Romą. 1925 gen. konsulas Šanchajuje. 1930 vedė Mussolinio dukterį Eddą. 1931 Tautų Sąjungos Šanchajaus reikalų komisijos pirmininkas. 1934—1935 spaudos ir propagandos ministeris. 3936 užsienio reikalų ministeris. Varė Mussolinio nacionalistinę politiką. Nors priešingas draugingai politikai su Vokietija, betgi sudarė Romos Berlyno ašį, paskiau militarinę sąjungą. 1940 Graikijos užpuolimo šalininkas. 1943 ambasadorius Vatikane. 1943 VII 25 fašistų didžiojoje taryboje balsavo prieš Mussolinį. Badoglio vyriausybės internuotas Romoje. Vokiečių slaptoji policija išvogė ir tik vėliau perdavė Italijos fašistinei vyriausybei. Nepaprastasis teismas Veronoje 1944 pasmerkė mirti, jis buvo sušaudytas. Išsp. po jo mirties Diario 1946—1948, L ’Europa verso la catastrofe 1948.

Cianogenas bespalvės degamosios labai nuodingos dujos, grynanglio ir azoto junginys. Skystėja —210 C, kietėja —35o C; vandenyje labai tarpios, bet neblogai tirpsta alkoholyje ir eteryje. C. yra aktyvus chemiškai.

Cianometras prietaisas dangaus žydrumo laipsniui nustatyti, šiais laikais sudėtingos aparatūros vietoje vartojamas numeruotas spalvų rinkinys. Iš akies derinant dangaus skliauto spalvą, nustatomas jos numeris rinkinyje.

Ciapinski-Amellianovič (rus. Tiapinskij Omeljanovič) Vosylius (apie 1540 — apie 1604) gudų rašytojas. Evangelikas, paskiau arionas, bendravo su Sim. Budnu, Mart. Čechavičiumi ir kt. Lietuvos arionais, dalyvavo jų sueigose ir suvažiavimuose, pasisakydamas prieš kairiąją (Čechavičiaus) kryptį, kuri nepripažino nuosavybės ir ginklo vartojimo. Pranciškaus Skarinos paragintas 1517— 1525 Prahoje ir Vilniuje išsp. gudiškuoju Biblijos vertimu, ypač Budno 1562 Nesvyžiuje išsp. gudiškomis knygelėmis Ab apraudarini hrešnaha čalavieka prad Boham ir Katichizis, apie 1575— 1580 C. savo dvare išsp. parsigabentomis iš Nesvyžiaus raidėmis savo parūpintą trijų evangelistų (Mato ir Morkaus ištisą, Luko tik pradžią) gudiškąjį vertimą. Prieš tai, atrodo, C. buvo išsp. katekizmą, turbūt, Budno pakartojimą ar sutrumpinimą. Evangelijas C. vertė iš Budno lenkiškojo vertimo (Biblia, išsp. 1572 arba Nowy testą,ment, išsp. 1574), betgi drauge naudojosi ir vertimais cerkvine kalba. Ypač yra reikšminga jo vertimo prakalba, kurioje jis aiškina savo darbą patriotiniais sumetimais (tėvynės ir gimtosios savo kalbos meile), sakosi kaip gudas savo Gudijai tarnaująs, primena savo tautos senovę, kada gyvenusi kilni, garsi, mokslo jieškanti tauta, o dabar verkti reikią, matant tokius didžiuosius kunigaikščius, tokius ponus, kurie rodo savo garsios kalbos niekinimą ir kiti jos gėdisi vartoti rašte ir Dievo žodyje. Jis prašo ponus tuo susirūpinti ir paveikti bažnytinę pravoslavų vyriausybę, kad šioji keltų žmonių švietimą. Už savo darbą C. iš Kastanto Vosyliaus Ostrogiškio (1527— 1608), sako, senatvėje gavęs dvarą Valuinėje.

M. Dovnar-Zapolslcij V. N . Tiapinskij 3899; E. Karskij Bielorusy III 2, 1921; V. Lastovskij Isto-

ryja bielaruskaj (kryuskaj) knihi 1926; M. Harecki Historyja bielaruskaje literatury 1920 (2 leid. 1926).

Ciapinskis Jurgis (1718 — 1768) Lietuvos bajorų rašytojas. Vilniaus katedros pamokslininkas, išl. Zbior kazan 1754. Taip pat rašė panegirikas ir odes lotynų ir lenkų kalbomis Lietuvos didžiūnams pagerbti: A. Przezdzieckiui, Konst. Plateriui, Mykolui Brzostovskiui 1751, Karoliui Radvilai 1763. Lotynų kalba dar išl. kelias epigramas, išsp. atskirais lapais. Kaip piorų kolegijos mokytojas, išl. Methodus docendi pro scholis provinciae Lituaniae 1762.

Ciardi Gugliemo (1843— 1917) italų tapytojas, tapęs Venecijos, Romos ir kt. žemėvaizdžius.

Ciasca Agostino (1835—1902) orientalistas, rankraščių rankiotojas, 1891 slaptojo Vatikano archyvo prefektas, ukrainiečių provincinio sinodo Lvove pirmininkas. 1899 kardinolas. Išsp. Tatiano Diatessarono, vert. arabiškai 1888 ir egiptiškos Biblijos dalis: Sacr. Bibliorum fragmenta Copto-Sahidica Musei Borgiani 1885— 1889.

Cyathea Cyathaceae šeimos, papartinių klasės medžio pavidalo paparčių gentis. Apie 100 skirčių. Auga šiltuose kraštuose. Vietomis jie sudaro ištisus miškus.

Ciberžolė (Curcuma) augalų gentis iš imbirinių (Zingiberaceae) šeimos, žolės su mėsingu šakniastiebiu, dideliais kotuotais lapais, dažnai į kankorėžį panašiais žiedynais. 42 rūšys atogrąžos Azijoje, Afrikoje ir Australijoje. C. ilgoji (Curcuma longa L.) auginama Kinijoje ir Japonijoje, duoda vad. Rhizomą curcumae (C. šakniastiebis) geltonos spalvos. Ji turi savyje krakmolo, eterinio aliejaus ir geltonos dažymo medžiagos kurkumino. Curcuma Zedoaria Resc. auginamas Indijoje. Jo šakniastiebis duoda Rhizoma Zedoariae, karčią, į kamforą panašaus skonio. Jis vartoja-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5436-0=5436 wiki spaudos ženklai).